Praėjusių sustav anketa nerial žalos

Įsivaizdavau, kad jis dienų dienas gydo pacientus, dėsto studen­ tams, rašo straipsnius ir konsultuoja didžiausias pasaulio ben­ droves. Prieš penkerius metus mažame miestelyje, valanda kelio į pietus nuo Čikagos, jis baigė vidurinę. Pagal atnaujintą Wechslerio suaugusiųjų inte­ lekto skalę jo intelekto koeficientas buvo normalus. Jie pa­ tys greitai nusiram ino; lengvai atkūrė ryšį su grįžusiom is m am o­ m is ir lyg niekur nieko toliau žaidė pasitikrindam i; ar jos yra neto­ liese. Per pastaruosius penkiasdešimt metų Robertas Philippeas iš nedi­ delės degalinės kaimiškoje Luizianoje sukūrė automobilių dalių imperiją, pats virto Bajeso apylinkių magnatu.

Šis poreikis, kaip ir m aisto, būsto ar lytinis, svarbus m ūsų gyvybei, sveikatai ir laim ei. Je i norim e b ū ti fiziškai ir psichiškai sveiki, turim e b ū ti em ociškai prisirišę prie vieno ar kebų m um s nepakeičiam ų žm onių, kad išgyventum e. Nauja prieraišumo teorija Atsakym o į klausim ą, kokia yra tikroji m eilės paskirtis, ieškota ilgą laiką. Ketvirtajam e-penktajam e X X a. Psichiatrų dėm esį patraukė vaikai, kurie, fiziškai būdam i sveiki, atrodė abejingi, bejausm iai ir negebantys palaikyti ryšio su kitais.

D avidas Levy, m. Penktajam e X X a. V is dėlto teko palūkėti, kol britų psichiatras Johnas B ow lby įžvelgė ir tiksliai paaiškino, kur glū di esmė. Būsiu sąžininga. Jis sugriebė visas stebėjim ų, ataskaitų įžvalgų gijas ir jas pindam as sukūrė nuoseklią ir aiškią prieraišum o teoriją. Baroneto sūnus augo apsuptas auklių ir guvernančių, nes tuo m etu taip buvo įprasta aukštuom enei.

T ik d vylikam ečiui tėvai leid o drauge sėstis prie pietų praėjusių sustav anketa nerial žalos, ir tai tik valgant desertą. Jis buvo išsiųstas į internatinę m okyklą. Vėliau m okėsi Švč. Trejybės koledže K em bridže. B podagra que significa lb y b gyvenim as pasuko netradicine linkm e: jis pradėjo d irb ti savanoriu naujoviš­ kose internatinėse em ociškai nestabilių vaikų m okyklose, kurias ėmėsi steigti ateities vizijų turintys žm onės, kaip antai A.

N e il- las. Tose m okyklose daugiausia dėm esio buvo skiriam a em ocinei param ai, o ne įprastai griežtai disciplinai. Sudom intas savo patirties B o w lb y įstojo į m ed icin os m o ­ kyklą stu diju oti psichiatrijos, taigi jo laukė septyneri m etai ne­ nutrūkstam os psichoanalizės. Su juo dirbusiam p sich oan aliti­ kui greičiausiai nebuvo lengva.

Jis p rieši­ nosi profesiniuose sluoksniuose įsigalėjusiai n uom onei, kad pa­ cientų sutrikim ai kyla dėl jų pačių v id in ių kon fliktų ir pasąm o­ n in ių fantazijų. B ow lb y tvirtin o, kad daugum a tų p roblem ų yra išorinės ir jos prasideda dėl santykių su tikrais žm onėm is. D irbdam as su em ocinių sutrikim ų turinčiais paaugliais L o n ­ done, Vaikų konsultavim o klinikoje, jis ėmė tikėti, kad dėl praėjusių sustav anketa nerial žalos kusių santykių su tėvais vaikai išm oksta vos keliais negatyviais būdais susidoroti su svarbiausiais jausmais ir poreikiais.

B ow lb y ui, kaip pradedančiam gydytojui, prižiūrim am žinom os analitikės M elan ie K le inbuvo paskirtas hiperaktyvus berniukas, kurio m am a buvo nepaprastai nerim astinga. Tačiau jaunajam gy­ 25 K i t ok s m e i l ė s a i š k i n i m a s dytoju i buvo draudžiam a kalbėtis su šio vaiko m am a, nes, anot vy­ ravusios nuostatos, tik vaiko ketinim ai ir fantazijos verti dėm esio.

Ir tai B ow lb y įsiutino. Jo asm eninė patirtis tapo akstinu sukurti savo teoriją: ryšio su tais, kuriuos vaikas m yli, kokybė ir ankstyva em ocinė deprivacija ir yra svarbiausi veiksniai, lem iantys asme­ nybės vystym ąsi ir in d iv id o santykius su kitais žm onėm is.

Jo tyrim o rezultatai tik pa­ tv irtin o paties įsitikinim ą, kad em ocinis badas iš tiesų egzistuoja ir kad m eilės ryšys yra toks pat svarbus kaip ir maistas. T iria n čiam ir kartu studiją rengiančiam B ow lb y u i d id e lį įsp ū d į padarė Char- leso D a rw in o m intis, kad dėl natūraliosios atrankos sustiprėja reakcijos, padedančios rūšiai išlikti.

B ow lb y padarė išvadą, kad brangių artim ųjų buvim as šalia yra nuostabus išlikim o garantas ir tai įsitvirtin o vykstant evoliucijai.

M a ža i trūko, kad jis būtų buvęs pašalintas iš Britanijos psichoanalitikų draugijos. Buvo įprasta m anyti, kad m am ų ir kitų šeim os narių lepinam i vaikai neišsiugdo savarankiškum o, tam ­ pa nuo kitų per daug priklausom ais paaugliais, o šie - reikiam ų gyventi kom petencijų neturinčiais suaugusiaisiais. T o d ė l vaikus auginti esą geriausia laikantis tinkam o ir šalto atstumo.

Šios n u o­ statos buvo reikalaujam a laikytis netgi tuom et, kai vaikai ir paaug­ 26 V isiškai n a u j a s pož i ū ri s j m e i l ę liai patirdavo stresą ar sirgdavo. B o w lb y b laikais tėvams nebuvo leidžiam a p asilikti ligoninėje šalia sergančių sūnų ir dukterų - jie privalėdavo savo vaikus palikti tiesiog prie durų.

Robertsonas parodė film ą L o n d o n o Karališkosios m edikų draugijos nariam s tikėdam asis, kad gydytojai supras vaiko, atskirto nuo tų, kuriuos m yli, patiriam ą stresą ir p oreik į palaikyti su jais ryšį, ram iai jaus­ tis.

Film as buvo atmestas teigiant, kad tai, kas jame parodyta, yra apgavystė, ir beveik uždraustas. T ik septintajam e X X a. Jo asistentė kanadietė tyrėja M a ry A in sw orth parodė, kaip tai padaryti. Jos parengtas paprastas eksperim entas padėjo išskirti keturių tip ų elgseną.

B ow lb y ir ji pati tikėjo, kad tai prieraišum ui yra svarbiausia: mes stebim e tuos, kuriuos m ylim e, palaikom e su jais em ocin į ir fizin į artum ą; tų žm on ių ieškom e k i­ lus neaiškum ui, susirūpinę ar apim ti liūdesio; su jais išsiskyrę jų ilgim ės; mes pasikliaujam e jais tikėdam i, kad jie m ūsų neapleis, kai išeisim e patyrinėti platesnio pasaulio.

Tyrėjas pakviečia m am ą ir vaiką į svetim ą kam barį. Po kelių m in u čių m am a vaiką palieka vieną su tyrėju, šis prireikus m ėgina m ažylį nuram inti. Po trijų m in u čių m am a grįžta. Išsiskyrimas ir susitikim as pakartojam i dar kartą. Bet kai kurie pasirodė esantys em ociškai tvirtesni. Jie pa­ tys greitai nusiram ino; lengvai atkūrė ryšį su grįžusiom is m am o­ m is ir lyg niekur nieko toliau žaidė pasitikrindam i; ar jos yra neto­ liese.

A trod o, jie buvo įsitikinę; kad m am os bus šalia; kai tik jiem s jų reikės. Tačiau sunkiau atsigaunantys vaikai buvo nerim astingi ir agresyvūs arba nesiartino prie grįžusių m am ų.

Pačių nusira­ m inančių vaikų m am os buvo em ociškai šiltesnės; jautresnės ir greičiau reaguojančios. Pykstančių vaikų m am ų elgesys buvo nenuspėjam as, o m am os vaikų, kurie prie jų nesiartino, buvo šal­ tesnės ir abejingos. Šiuose paprastuose išsiskyrim o ir susitikim o tyrim uose B ow lb y įžvelgė aktyviai pasireiškiant m eilę ir pradėjo aiškintis jos apraiškas. B o w lb y teorija buvo pripažinta tik po kelerių artritas ant kojos netoli nykščio etų, jam pa­ rengus įžym iąją trilog iją apie žm on ių prieraišum ą, išsiskyrim ą ir netektį.

Taig i H arlo w eksperim en­ tai atskleidė ankstyvos atskirties žalą: fiziškai sveiki prim atų jau­ n ikliai, kurie buvo atskirti nuo m am ų pirm ais gyvenim o m etais, vėliau tapo socialiai suluošintais suaugusiais gyvūnais. Šios bež­ džionės neišm oko įveikti sunkum ų, suprasti kitų gyvūnų b en d ­ ravim o ženklų. Jos buvo liūdnos, autodestruktyvios, negebėjo p oru otis.

Prieraišum o teorija, iš pradžių atrodžiusi keista ir buvusi išjuokta, galų gale aukštyn kojom apvertė vaikų ugdym o m eto­ 28 V isiškai n a u j a s pož i ū ri s j m e i l ę dus Šiaurės A m erikoje. Šiandien p praėjusių sustav anketa nerial žalos pripažįstam a, kad vaikai tu ri visišką teisę į saugų, n u olatin į fizin į ir em ocin į artum ą, o jeigu jos nepai­ som a, kaina - didžiulė.

Оба прокричали "спасибо", и трое октопауков исчезли в лесу так же быстро, как и появились. Ни Ричард, ни Николь не заметили, что оба светляка вновь повисли над их головами. Николь внимательно осмотрела Ричарда, но не обнаружила ничего опасного - только порезы и царапины. - Ну, теперь я больше ни шагу с тропы, - сказал он со слабой улыбкой. - Наконец-то тебя осенила неплохая идея, - проговорила Николь.

Jis nesulaukė antrojo proveržio, paskatinto jo darbų: prieraišum o teorijos taikym o kalbant apie suaugusiųjų m eilę. Pats B ow lb y manė, kad suaugusiesiems būdingas toks pat prieraišum o poreikis, mat jis buvo tyrinėjęs A n tro jo pasaulinio karo našlių elgesį ir padaręs išvadą, kad jų elgsena labai panėšėjo į benam ių paauglių, kad kaip tik šis poreikis yra jėga, form uojanti suaugusiųjų tarpusavio santykius.

T ik ir šįkart jo teorijos prita­ rim o nesulaukė. K aip buvo galim a tikėtis, kad santūrus anglas, priklausąs aukštesnei visuom enės klasei, im s spręsti rom antiškos m eilės m įsles! K ad ir kaip būtų, mes m anėm e žinantys viską, ką tik įm anom a žin o ti apie m eilę. M an yta, kad m eilė tėra trum palai­ kė, užm askuota lytinė aistra, anot Freudo, esm inis instinktas, tik pridengtas drabužėliu. A rb a savotiškas nebrandum o požym is - poreikis pasikliauti kitais.

Uploaded by

A rb a m oralinė nuostata, pagrįsta troš­ kim u aukotis, kuris veikiau reiškia poreikį duoti, nei pačiam ką nors gauti ir turėti. Tačiau svarbiausia tai, kad m ūsų kultūroje buvo ir tikriausiai tebėra įprasta suaugusio žmogaus gyvenim e nesieti m eilės su prieraišum u nei socialiniu, nei psich olog iniu požiūriu : ju k bran­ džiu laikom as nuo kitų nepriklausom as asmuo, kuris pats gali p asirūpinti savim i.

M ū sų kultūroje labai seniai įsitvirtinęs nepa­ 29 K i t ok s m e i l ė s a i š k i n i m a s žeidžiam o kovotojo, kuris vienas pasitinka gyvenim o iššūkius ir pavojus, įvaizdis.

P risim inkite Jam esą Bondą, nenugalim ą žm ogų, kurio kultas ir p o keturių dešim tm ečių vis dar neabejotinai yra stiprus.

  1. Metodai artrito peties sąnario gydymo
  2. Galvos skausmas su osteochondroze pagal liaudies gynimo
  3. Iš alkūnės sąnario paslaptis uždegimas

O žm ones, kuriem s, atrodo, vien savęs nepakanka ar ku­ rie su kitais susiję tvirtais prieraišum o saitais, psichologai apibū­ dina tokiais žodžiais: neatsiskyrę, priklausom i, simbiotiški ar netgi susilieję. Suaugusiųjų tarpusavio prisirišim o tyrim ai prasidėjo B ow l­ b y b gyvenim o saulėlydyje. Tuom et darbavęs! D enverio universi­ tete socialiniai psichologai Philas Shaveris ir C in d y H azan, norė­ dam i išsiaiškinti, ar suaugusiesiems būdingos tokios pat reakcijos ir vien od o elgesio m odeliai kaip m otinom s ir vaikams, pateikė vy­ rams ir m oterim s klausim ų apie jų m eilės ryšius.

Šią apklausą jie aprašė ir išspausdino vietos laikraštyje Rocky M o u n tain News. Jų apklausti suaugusieji teigė, kad jiem s reikia em ocinio artum o su savo m ylim praėjusių sustav anketa nerial žalos, jie troško b ū ti užtikrinti, kad prireikus, apėmus liūdesiui, nerim ui ar ilgesiui kur nors išvykus, sulauks m ylim ojo atsako. Jie sakė, kad labiau pasitikėtų savim i keliaudam i po pasaulį, jeigu žinotų turį tvirtą m ylim ojo užnugarį. Respondentai taip pat atskleidė skirtingų elgesio su savo partneriais būdų.

Jausdam iesi su m ylim u žm ogum i saugūs jie teigė galį lengvai n u tolti ir vėl susi­ jungti; jausdam iesi nesaugūs jie arba tapdavę nerim astingi, p ik ti ir kontroliuojantys, arba iš viso stengdavosi išvengti bet kokio kon­ takto ir norėdavo palaikyti atstumą.

K aip tik tokius m am ų ir vaikų elgesio m odelius buvo pastebėję ir aprašę B ow lb y ir Ainsw orth.

Jų darbai 30 V isiškai n a u j a s p ož i ūri s j m e i l ę tiesiog sukėlė laviną kitų m okslin ių tyrim ų. D abar šim tai tyrim ų patvirtina B o w lb y b įžvalgas apie suaugusiųjų prieraišum ą - apie juos bus kalbam a visoje knygoje. A p ib e n d rin an ti išvada: saugus rom antiškų partnerių jaučiam as ryšys yra raktas į tvirtą m eilę ir d id žiu lis stiprybės šaltinis šių santykių siejam iem s asm enims. M in esotos universiteto p sich o ­ logo Jeffb Sim psono tyrim e kiekviena iš aštuoniasdešim t tri­ jų į rom antiškus pasim atym us vaikštančių porų, užp ild žiu si klausim yną apie savo ryšį, turėjo pasėdėti kam baryje.

M o te ­ rys buvo įspėtos, kad netrukus būsiančios pakviestos daryti tai, kas daugum ą žm on ių verčia sunerim ti kokia tai būsianti veikla, nebuvo pasakyta. M praėjusių sustav anketa nerial žalos, savo m eilės ryšį klausi­ m yne apibūdinusios kaip saugų, atvirai pasakė, kaip jom s ne­ m alonu dėl būsim os užduoties, ir kreipėsi į savo partnerius param os.

M oterys, apskritai neigusios prieraišum o p o re ik į ir vengusios artum o, tuo m om entu dar labiau nutolo nuo savo partnerių. V y rų atsakas į partnerių elgesį buvo dvejopas: tie, kurie sakė esą saugūs, buvo linkę dar labiau padėti n ei įprastai ram inam ai prie m oterų prisiliesdam i ir jom s šypsodam iesi; vyrai, prieraišum o ryšį apibūdinę kaip nepakankam ą, partne­ rėms prasitarus apie savo nerim ą, akivaizdžiai jautė mažesnę užuojautą, be to, m enkino jų patiriam ą įtam pą, rodė m ažiau šilum os, rečiau jas lietė.

Izraelio Bar-Ilano praėjusių sustav anketa nerial žalos K i t ok s m e i l ė s a i š k i n i m a s universiteto m okslininkas M a rio M ik u lin ce ris atliko keletą tyrim ų. Jis dalyvių klausdavo, kaip stipriai jie jaučiasi esą su­ siję ir kaip valdo pyktį kilus konfliktam s. Buvo tikrinam as jų pulso dažnis, kai, pateikus p orų konfliktų aprašym us, atsaki­ nėdavo į klausim us. T ie, kurie jautėsi esą susiję su partneriu artim ais ryšiais ir galintys juo pasikliauti, teigė, kad panašiose situacijose jautė m ažesnį pyktį ir pagiežą.

Robertas at­ rėžė, kad tai neįdomu. Jis norėjo kur nors eiti. Netrukus jau žy­ giavo po miestą, pakeliui vis nusipirkdamas kokį niekutį ir kaskart pratrukdamas pykčiu, jei vietiniai nesuprasdavo anglų kalbos.

Ga­ liausiai vyras sutiko grįžti į viešbutį ir prigulti, bet miegojo nera­ miai - kelis kartus buvo pabudęs ir kėlėsi vemti. Rytą Robertas pasiskundė, kad jam silpna, bet Violai pasiūlius pailsėti supyko. Trečią dieną La Pase jis praleido lovoje, ketvirtą Viola nusprendė, kad jai gana ir jiems teks sutrumpinti atostogas. Grįžus į Luizianą Robertas lyg ir pasitaisė. Jis neblogai orienta­ vosi aplinkoje ir liovėsi paistęs nesąmones. Tačiau žmona ir vaikai vis tiek nerimavo.

Robertas buvo apatiškas ir beveik niekur nėjo iš namų. Viola manė, kad po atostogų vyras iš karto nuskubės į biurą, bet per keturias namie praleistas dienas jis vos kartelį paskambino sekretorei. Viola priminė vyrui, jog artėja elnių medžioklės sezonas ir reikia pasirūpinti leidimu, bet Robertas atšovė šiais metais me­ džioti neketinantis. Ji paskambino gydytojui. Netrukus laikykite nykščio sąnarius nuva­ žiavo į Ochsnerio kliniką Naujajame Orleane1.

Neurologijos skyriaus vadovas dr. Richardas Strubas atliko daugybę įvairių tyrimų. Visi gyvybiniai rodikliai buvo normalūs.

Kraujo tyrimai geri. Jokių infekcijos, diabeto, infarkto ar insulto požymių. Robertas suprato, kas rašoma tos dienos laikraščiuose, ir aiškiai prisiminė vaikystę.

Jis atpasakojo duotą perskaityti trumpą literatūros kūrinį. Pagal atnaujintą Wechslerio suaugusiųjų inte­ lekto skalę jo intelekto koeficientas buvo normalus. Robertas išdėstė, kaip buvo įkurta jo įmonė, ir prisiminė ke­ lias neseniai pasirašytas sutartis. Strubas neaptiko jokių kitų ligos ar traumos požymių. Gydytojas pasiūlė Violai kelias savaites palūkėti ir pažiūrėti, ar Roberto būklė pagerės. Tačiau niekas nepasikeitė ir po mėnesio.

Robertas nebesusitikdavo su se­ nais draugais. Anksčiau žiūrėti su Robertu televizorių buvo kančia, nes jis nuolat spaudydavo pulto mygtukus vis perjun- ginėdamas kanalus ir ieškodamas įdomesnės programos.

Dabar jis tiesiog spoksodavo į ekraną abejingas tam, kas ten vyksta. Galiau­ siai Viola įtikino vyrą nuvykti į biurą, bet sekretorė pasakė, kad jis kelias valandas bukai dėbso į tuštumą. Robertas papasakojo, kaip žiūrėjo televizorių. Tada nutilo ir įsistebeilijo į sieną.

Charles - Duhigg. .Geriau - greiciau.efektyviau.2017.LT

Strubas skyrė pacientui krūvą įvairių vaistų nuo hormonų disbalanso ir dėmesio sutrikimo, bet niekas negelbėjo. Nuo depre­ sijos kenčiantys žmonės įprastai jaučiasi labai nelaimingi ir teigia, kad juos užplūdo neviltis. Tačiau šis pacientas tvirtino esąs paten­ kintas gyvenimu.

skausmas alkūnės sąnario dešinės rankos ir peties

Jis pripažino, jog asmenybės pokyčiai atrodo keisti, bet jo nejaudina. Strubas skyrė pacientui atlikti magnetinio rezonanso tomo­ grafiją MRT ir gavo Roberto kaukolės vidaus nuotraukas. Kau­ kolės gilumoje, netoli galvos centro, gydytojas pastebėjo nedidelį šešėlį, rodantį, kad dėl trukusios kraujagyslės smegenų dalyje, kuri vadinama dryžuotuoju kūnu, susikaupė šiek tiek kraujo.

Kartais tokios traumos gali pažeisti smegenis ir sukelti nuotaikų svyravimą. Tačiau, be apatijos, daugiau nebuvo beveik jokių požymių, patvir­ tinančių paciento neurologinį sutrikimą.

Po metų R. Strubas paskelbė straipsnį Archives o f Neurology1. Jis žino, ką reikia daryti, tačiau vis atidėlioja ir nekreipia dėmesio į detales. Depresijos nėra. Strubo nuomone, lėmė nedidelis smegenų pažeidimas, kurį galėjo sukelti aukštis Bolivijoje. Tačiau tai patvirtinančių duo­ menų nėra. Strubas nurodė, kad tai įdomus, bet mįslingas atvejis.

Sue Johnson - Laikyk Mane Tvirtai 2014

Jis buvo puikus spe­ cialistas ir laikėsi labai aukštų darbo etikos principų. Tačiau vieną dieną ėmė ir sustojo. Rytais tenka prisiversti keltis. Jei niekas neversdavo pasiju­ dinti, ji visą dieną galėjo sėdėti nekrustelėdama. Ilgainiui saulė pasisuko ir šešėlis pasislinko, bet mergina neprisivertė persėsti į kitą vietą.

Tačiau žmonos lieptas ką nors padaryti, vyras romiai paklusdavo. Vėliau jis įsitaisydavo fotelyje ir kiaurą dieną nesijudindavo. Kitas vidutinio amžiaus vyras, kuriam įgėlė vapsva, netrukus prarado bet kokį susidomėjimą žmona, vai­ kais ir verslu. Devintojo dešimtmečio pabaigoje prancūzų neurologas iš Marselio Michelis Habibas labai susidomėjo šiais atvejais ir ėmė naršyti po archyvus ir žurnalus ieškodamas panašių istorijų.

Jam pavyko aptikti vos kelis tokius atvejus, bet visi jie buvo labai pa­ našūs - giminaitis atveždavo pacientą ištirti dėl staiga pasikeitusio elgesio ir pasyvumo. Atlikę tyrimus gydytojai nerasdavo jokios ligos.

Welcome to Scribd!

Pacientai tinkamai atsakydavo į visus klausimus, kuriais buvo siekiama nustatyti psichikos sutrikimą. Tokių žmonių inte­ lekto koeficientas svyravo nuo vidutinio iki aukšto ir iš pažiūros jie atrodė visiškai sveiki. Nė vienas atvežtųjų nesijautė prislėgtas ir nesiskundė apatija. Habibas susisiekė su tokių pacientų gydytojais ir paprašė atsiųsti jų MRT nuotraukas.

  • Каждый день после обеда Николь, всегда более нуждавшаяся во сне, чем ее муж, укладывалась вздремнуть.
  • Крикнул .
  • Charles - Duhigg. .Geriau - specialsprendimai.ltviauLT | PDF
  • Deginimas skausmas alkūnės priežastis
  • Sue Johnson - Laikyk Mane Tvirtai | PDF
  • Спросила девушка.
  • Tirpimo tada skausmas skausmas

Taip jis atrado dar vieną sąsają - visų apatiškų pacientų smegenų dryžuotajame kūne buvo matyti ma­ žytis ruoželis su trūkusią kraujagysle - toje pačioje vietoje kaip ir Roberto. Dryžuotasis kūnas yra savotiška smegenų dispečerinė, per­ duodanti komandas iš tokių sričių kaip priekaktinė žievė, kurioje priimami sprendimai, į senesnę mūsų nervų sistemos dalį - galvos smegenų pamato mazgus, atsakingus už judesius ir emocijas.

Habibo kolegų nuomone, pernelyg menki, kad lemtų pacientų elgesio pokyčius. Tačiau, be tų nedidelių išsiliejimų, M. Habibas nerado daugiau nieko, kas galėtų paaiškinti, kodėl pacientai prarado motyvaciją. Tačiau Parkinsono liga dažnai sukelia drebulį ir depresiją, be to, šios ligos kamuojami žmonės praranda fizinę kontrolę, o M. Habibą sudominę pacientai, rodos, prarado tik paskatą veikti.

artrozė iš pėdos pirštų

Habibas, - tačiau mano tirtiems apatiškiems pacientams nekilo jokių sunkumų judėti. Jiems stigo tik noro. Tačiau, jei niekas nieko neliepdavo, ji nesijudindavo visą dieną.

labai skauda šlaunis

Kai motina klausdavo, ko ji nori pietums, mergina atsakydavo, kad jai nesvarbu. Habibas rašė, kad gydytojų tirtas apatiškas šešiasdešimt­ metis profesorius laukdamas pirmojo klausimo neribotą laiką ne­ judėdamas ir tylėdamas sėdėdavo priešais gydytojus.

Tada vėl nutildavo, kol būdavo užduodamas kitas klausimas.

Nė vienam M. Habibo tirtam pacientui nepadėjo nei vaistai, nei psichoterapija. Iš viso jokių minčių. Dėl to tie žmonės ne­ tapo kvailesni ir neatsiribojo nuo pasaulio. Kažkur giliai tūnojo jų senoji asmenybė, tačiau jiems stigo potraukio ir varomosios jėgos - jie tiesiog nebeturėjo motyvacijos. Čia stovėjo MRT aparatas, kompiu­ terio monitorius ir besišypsantis tyrėjas, lyg ir gerokai per jaunas, kad būtų mokslų daktaras.

  • Я спросил ее - сколько черных шариков у нее будет, если она уже имеет три и я дам ей еще два.
  • Не обращай внимания на Макса, - сказала .
  • Gerklės kaulai
  • Николь зашагала вокруг комнаты, гнев сменялся унынием.
  • Gydymas bendrą šepečio vertus

Tyrimo dalyviai buvo pakviesti į kam­ barį ir paprašyti nusiimti visus papuošalus bei iš kišenių išimti monetas. Tada vienas po kito gulėsi ant plastikinės plokštės, kuri įslinko į funkcinį MRT aparatą. Gulėdami jie matė kompiuterio ekraną. Prieš pasirodant skaičiui dalyvis turėjo mėginti spėti, ar skaičius bus didesnis ar mažesnis už penkis, ir spausti atitin­ kamą mygtuką. Tyrėjas paaiškino, kad bus keli etapai ir nurodė, kad žaidžiant šį žaidimą nereikia jokių gebėjimų.

Dalyvių gebė­ jimai nebus tikrinamu. Mokslininkas nutylėjo, kad, jo nuomone, tai nuobodžiausias žaidimas pasaulyje. Taip ir buvo sumanyta. Motyvacija I 25 Tyrėjui Mauricio Delgado buvo visai nesvarbu, ar spėliodami dalyviai bus teisūs ar ne. Jis siekė sužinoti, kurios jų smegenų dalys suaktyvėja žaidžiant šį itin nuobodų žaidimą.

Tyrimo dalyviams spėliojant funkcinis MRT fiksavo smegenų aktyvumą. Del­ gado norėjo išsiaiškinti, kur kyla susijaudinimas ir anticipacija ir kaip nervų sistemoje sužadinama motyvacija. Delgado leido dalyviams liautis žaidus, kada tik jie panorės.

Pirmą kartą su mokslu, tyrinėjančiu našumo didinimą, susidūriau m.

Tačiau iš ankstesnės patirties žinojo, kad. Vienas po kito tiriamieji gulėsi į aparatą, stebeilijo į ekraną, spaudė vieną ar kitą mygtuką ir mėgino atspėti skaičių.

Kai kurie nudžiugdavo laimėję arba susikrimsdavo, kai spėjimas būdavo ne­ teisingas. Stebėdamas, kas vyksta jų galvose, M. Delgado nustatė, kad nepriklausomai nuo rezultato tiriamųjų dryžuotasis kūnas - centrinė dispečerinė - žaidžiant kaskart suaktyvėdavo. Del­ gado žinojo, kad dryžuotojo kūno veikla susijusi su emocinėmis reakcijomis, ypač su laukimo ir susijaudinimo pojūčiais. Delgado rengiantis baigti pirmą eksperimento etapą, vienas dalyvis paklausė, ar galėtų šį žaidimą žaisti namuose vienas pats.

Delgado ir paaiškino, kad žaidimas yra tik jo kompiuteryje. Rezultatas buvo žinomas iš anksto. Tai lyg lažintis metant monetą, kurios abiejose pusėse pa­ vaizduotas herbas. Kokia prasmė žaisti nesąži­ ningą žaidimą? Tavo sprendimai nieko nelemia. Tačiau praėjusių sustav anketa nerial žalos teko penkias minutes jį įtikinėti, kad jam šio žaidimo nereikia. Delgado niekaip negalėjo išmesti to vyro iš galvos.

Kuo jį taip patraukė ši pramoga? Ir kodėl žaidimas patiko kitiems da­ lyviams? Eksperimento duomenys padėjo M. Delgado nustatyti, kokios žmogaus smegenų dalys suaktyvėja žaidžiant spėliojimo žaidimą, bet nepaaiškino, kas juos skatina žaisti.

Taigi po kelerių metų M. Delgado nusprendė atlikti dar vieną eksperimentą. Jame dalyvavo kita žmonių grupė. Kaip ir pirmą kartą atliekant eksperimentą buvo žaidžiamas spėliojimo žaidimas, tačiau šįkart buvo vienas esminis skirtumas - pusę bandymui skirto laiko dalyviai galėjo spėlioti patys, kitą laiką už juos spėliojo kompiuteris. Delgado stebėjo tyrimo dalyvių sme­ genų dryžuotojo kūno aktyvumą. Kai žmonėms buvo leidžiama spėti patiems, jų smegenys suaktyvėdavo kaip ir per ankstesnį ban­ dymą - neurologinis aktyvumas bylojo, kad tiriamieji kažko laukia ir jaudinasi.

Bet tada, kai dalyviai neturėjo galimybės kontroliuoti spėjimų - kai už juos rinkdavosi kompiuteris, - dryžuotasis kūnas sanariu liga podagra nurimdavo.

skausmas dešinėje alkūnės sąnario

Atrodė, kad tiriamųjų smegenys nebesidomi užduotimi. Vėliau M. Laukimas, kada tyrimo dalyvis galės pasirinkti, susijęs su didesniu smegenų žievės ir požie­ vyje esančio dryžuotojo kūno sričių aktyvumu, ypač ventraliniame dryžuotajame kūne, kuris dalyvauja emocijų ir motyvaciniuose procesuose. Delgado paklausė dalyvių, ką jie mano apie žaidimą, tiriamieji nurodė, kad jiems labiau patiko žaisti, kai sprendimus buvo galima priimti patiems.

Žmonėms buvo svarbu, ar jie laimėjo, ar pralošė. Kai sprendimus priimdavo kompiuteris, jų teigimu, užduotis būdavo neįdomi, ne­ trukus tyrimo dalyviai pajusdavo nuobodulį ir norėdavo greičiau baigti žaidimą.

Tai M. Delgado' pasirodė keista.

A p ie ją prirašyta gausybė knygų, p rikurta poem ų.

Šansai laimėti ir pralaimėti buvo lygiai tokie patys nepriklausomai nuo to, ar sprendimą pri­ imdavo dalyvis, ar kompiuteris. Ar iš tiesų žaidžiant šį žaidimą taip svarbu spėti pačiam, o ne laukti, kol skaičių parinks kompiuteris?

Žmogaus neurologinė reakcija abiem atvejais turėtų būti tokia pati. Vis dėlto, leidus tyrimo dalyviams spėlioti patiems, žaidimas pa­ sikeisdavo ir iš nuobodžios užduoties virsdavo iššūkiu.

skauda alkūnės sąnarį iš dešinės į išplėtimo

Dalyviai buvo labiau motyvuoti žaisti tik todėl, jog manė viską kontroliuo­ jantys patys. Tyrimų duomenimis, žmonės, žinantys, kaip motyvuoti save, daugiau uždirba, yra lai­ mingesni ir nurodo esantys labiau patenkinti šeima, darbu ir gy­ venimu. Savigalbos knygose ir lyderystės vadovuose savimotyvacija dažnai apibrėžiama kaip statinė žmogaus ypatybė arba tam tikras rezultatas, gautas atlikus neurologinius paskaičiavimus ir palyginus įdėtas pastangas ir gaunamą atlygį.

Tačiau, mokslininkų teigimu, motyvacijos procesas kur kas sudėtingesnis. Motyvacija lygintina su įgūdžiais, kaip antai skaitymu ar rašymu, kuriuos galima įgyti ir tobulinti.

kaulų skausmas alkūnės

Mokslininkai atrado, kad tinkamai treniruojantis ga­ lima išmokti geriau save motyvuoti. Anot tyrėjų, norint padidinti motyvaciją, svarbiausia tikėti, jog patys valdome savo veiksmus ir aplinką - kad motyvuotume save, turime jausti, jog patys viską kontroliuojame. Kai žmonės mano, kad viskas yra jų rankose, jie daugiau dirba ir labiau stengiasi.